- džiugulys
- džiugulỹs sm. (3b) Š žr. 1 džiugesys: Džiugulỹs mane ema, negaliu atsidžiaugti J. Lengvas džiugulys apėmė ją rš. Gailestingos seserys išsižadėjo šio pasaulio džiugulių Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.